saitas

saĩtas sm. (2, 4) Rtr; JbL210 1. raištis kam surišti, pririšti, užrišti: Jei svarstyklių lėkštės ir saiteliai vieno sunkumo, lingelė gulsčia guli rš. Kaip lengvas saitelis, ant sopančios ronos skaudulio pridėtas SE159. ^ Gavo mergą bagotą – tris autus, tris saitus ir blusą ant virvelės KrvP. Ilgasis saitas dažniau nutrūksta Lp. Atidavė žagrę, atiduos ir saitą KrvP(Mrk). ║ ant išnirusios kojos rišamas sumazgytas siūlas ar raištelis, tariamai ją išgydantis: Užriš' arkliuo saĩtą, kad nekulzot[ų] Grv. Nueik pas mano mamą, ji tau užriš saitą – gal taip [išnirusi koja] nebeskaudės Pn. 2. Ppl, Slm, Brž, Jnšk, Ps, Šl, Ss virvė ar grandinė galvijui tvarte pririštam laikyti, sietas: Karvės būdavo rišamos už saito (sieto) pasieniais rš. Užnėrė juodmargei saitą ant ragų rš. Saitas turi būti tokio ilgumo, kad gyvuliai galėtų atsigulti Mrj. Pirkdami karvę, prašo atiduot ir saĩtą Grž. Jaučias dūrė, ir aš parietėjau toliau prie saitui Zr. Margi, prie saĩto! Dkš. Bulius nuo savo saito (sieto) nusitraukęs TP1881,17. ^ Jis ją prisiviliojo ir prisirišo kaip karvę prie saĩto Dkš. Išalks ir sugrįš kaip žalmargė prie saito K.Saj. ║ Š pavadis: Už saitų vedėsi arklius rš. 3. Šn, Pn vieta, kur stovi tvarte pririštas galvijas: Varyk karvę į savo saĩtą Pbr. Karvės žino savo saitus Svn. Šio saĩtan! Paį. Karves varant, sakoma: „Siu saitan, siu saitan“ Vb. 4. virvelė kibirui pasieti: Į izboną, viedrą įrišk saitą J. Indėk viedrui saitą Brb. 5. LKAI258(Brž, Kri, Lš) kultuvo, spragilo ryšys. 6. organus jungiantis ar prilaikantis raištis: Plonosios žarnos kabo ant ilgų saitų, o storosios guli laisvai rš. Nemaža taukų randame apie inkstus ir žarnų saituose S.Mast. ║ EncVII2 zool. drugio sparnų jungtis prie liemens (frenulum). 7. ryšys, sąsaja: Mūsų šalies tautas sucementuoja draugystės ir broliškumo saitai (sov.) sp. Visi pasaulio reiškiniai yra susieti tarp savęs priežastiniais saitais P.Slavėn. Miestiečiai dar nenutraukia paskutinio saito su savo paliktąja tėviške rš. Buvo jis judums bendrybos saitu S.Dauk. Bendra nelaimė artimuosius sujungia dar stipresniais giminystės saitais rš. 8. Q612, CII938, [K], BzBkXXI224, Rtr, KŽ būrimas, pranašavimas iš ženklų; plg. saisti: Užkalbėjimu, saitų davimu, rėčio bėginimu alba sukimu ir kitais daiktais didis stabų meldimas bei Dievo paniekijimas laikomas esti prš(1578 m.).

◊ kaĩp nuo devynių̃ saitų̃ paléistas apie labai išbadėjusį: Ėda kàp nuo devynių̃ saitų̃ paléistas Plv. lýg iš (nuo) badų̃ saitų̃ (saĩto) ištrū́kęs (paléistas) apie labai išbadėjusį: Tu lýg iš badų̃ saitų̃ ištrū́kęs viską griebi tuoj ėst Alk. Ėda lýg būt nuo badų̃ saĩto paléistas Vlkv. tìnginio (tinginių̃) saĩtas tinginys: Iš jo tai tikras tinginių̃ saĩtas: pardien tik gulėt ir ryt Užp. Ot tìnginio saĩtas, nedirba, ir gana Dgl.